- nužavindinti
- nužavìndinti; N cur. 2 nužavinti 1: Erodas … labai papyko ir išsiuntęs nužavindino visus vaikelius Betleeme Bb1Mt2,16. Po tam man sakydino, kad mane dėl krikščioniškosios vieros nužavindysiąs Ns1850,2. Nužavindink šitą vyrą BBJer38,4. | prk.: Mūsų kalbą išnaikindino ir mus tautiškai nužavindino prš. \ žavindinti; nužavindinti
Dictionary of the Lithuanian Language.
